Prezidentė Dalia Grybauskaitė

CV

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje.

IŠSILAVINIMAS

1983 m. baigė Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universitetą, politinės ekonomijos studijas.

1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį.

1992 m. Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė specialią programą vadovams.

1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.

2013 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa).

DARBO PATIRTIS

1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ėjo programų vadovo pareigas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, vadovavo Europos departamentui.

1993 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktore; vyriausioji derybininkė dėl Lietuvos laisvosios perkybos sutarties su Europos Sąjunga

1994 m. buvo paskirta Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastąja pasiuntine ir įgaliotąja ministre.

1995 m. – vyriausiojo derybininko pavaduotoja Lietuvos asociacijos sutarčiai su ES.

1996-1999 m. ėjo įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV.

1999-2000 m. dirbo finansų viceministre, vyriausiąja derybininke su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku.

2001-2004 m. – finansų ministrė.

2004-2009 m. deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, 2005 m. už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, paskelbta Metų komisare.

2009-2019 m. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės pareigas.

2014-2019 m. vadovavo Pasaulio moterų lyderių tarybai (CWWL) – organizacijai, vienijančiai buvusias ir esamas valstybių ir vyriausybių vadoves.

2019 m. – Pasaulio moterų lyderių tarybos (CWWL) narė.

2019 m. – Jungtinių Tautų lyčių lygybės iniciatyvos „Lygių teisių karta“ ambasadorė.

2019 m. – organizacijos „Friends of Europe“ Patikėtinių tarybos narė.

2020 m. – Jungtinių Tautų įsteigtos komisijos FACTI (Financial Accountability, Transparency and Integrity), atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą, vadovė.

2020 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Globėjų tarybos pirmininkė.

2020 m. – Pasaulio lyderių aljanso – Madrido klubo (World Leadership Alliance - Club de Madrid) narė.

Prezidentė moka keturias užsienio kalbas: anglų, rusų, lenkų ir prancūzų (pagrindai).

APDOVANOJIMAI 

2003 m. Dalia Grybauskaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

2009 m. liepos 12 d. išrinktoji Prezidentė apdovanota Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

2011 m. įteikti šie užsienio šalių valstybiniai apdovanojimai: Latvijos Respublikos Pirmojo laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas su grandine, Norvegijos Karališkasis Šv. Olafo ordino Didysis kryžius, Islandijos Respublikos Sakalo ordino Didysis kryžius ir žvaigždė.

2011 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) Prezidentę D. Grybauskaitę apdovanojo „Ceres“ medaliu už vaidmenį skatinant šalies socialinę, kultūrinę ir ekonominę raidą ir remiant politiką, kuri prisideda prie šalies gyventojų gerovės kėlimo. Tai aukščiausias FAO apdovanojimas, teikiamas moterims lyderėms už moterų vaidmens demokratijoje stiprinimą, šalies socialinės ir ekonominės gerovės skatinimą, indėlį sprendžiant pasaulines maisto aprūpinimo problemas.

2012 m. Respublikos Prezidentė apdovanota Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžiumi, Maltos Respublikos „Xirka Gieh ir–Repubblika“ ordinu, Monako Kunigaikštystės Šv. Karolio Didžiojo karininko ordinu.

2013 m. gegužės 9 d. šalies vadovei Vokietijos mieste Achene įteiktas vienas garbingiausių apdovanojimų Europoje – Karolio Didžiojo apdovanojimas (Charlemagne Prize).

2013 m. įteikti šie užsienio šalių valstybiniai apdovanojimai: Suomijos Respublikos Baltosios rožės ordino Didysis kryžius su aukso grandine, Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus ordino grandinė, Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Aukščiausio laipsnio Didysis Kryžius, Gruzijos Karalienės Tamaros ordinas.

2014 m. lapkričio 7 d. Respublikos Prezidentė apdovanota „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimu, skirtu Baltijos šalims už europinių idėjų puoselėjimą.

2015 m. kovo 21 d. šalies vadovei įteiktas Ukrainos „Metų žmogaus 2014“ apdovanojimas.

2015 m. Respublikos Prezidentė apdovanota Moldovos Respublikos ordinu, Švedijos karališkuoju Serafimo ordinu, Maltos ordino apdovanojimu „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine.

2016 m. vasario 29 d. už išskirtinį Lietuvos vaidmenį pripažįstant Slovėnijos nepriklausomybę Prezidentas Borutas Pahoras šalies vadovei įteikė aukščiausią valstybinį apdovanojimą ordiną „Už ypatingus nuopelnus“.

2016 m. gegužės 18 d. Respublikos Prezidentė apdovanota Rumunijos žvaigždės ordinu su grandine.

2017 m. rugsėjo 5 d. šalies vadovei įteiktas Maltos ordino Lurdo leitenanto medalis.

2018 m. sausio 12 d. už ypatingus nuopelnus stiprinant Baltijos šalių vienybę ir skatinant bendradarbiavimą Prezidentei įteiktas Baltijos Asamblėjos medalis.

2018 m. birželio 13 d. šalies vadovei įteiktas aukščiausias Nyderlandų Karalystės apdovanojimas – Nyderlandų Liūto ordino Didysis kryžius.

2018 m. liepos 5 d. už nuopelnus Italijos Respublikai Prezidentė apdovanota Didžiojo kryžiaus ordinu „Grand Cordone“ su aukso grandine.

2018 m. liepos 14 d. Respublikos Prezidentė Vokietijos Miunsterio miesto rotušėje Lietuvos žmonių vardu atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją skirtą trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

2018 m. liepos 19 d. už pagalbą pilietinėms organizacijoms ir ilgametį palaikymą skautų judėjimui Prezidentei įteiktas Lietuvos skautų Padėkos ordinas.

2018 m. gruodžio 7 d. už išskirtinius nuopelnus Prezidentei Kijeve įteiktas „Laisvės ordinas“ ir pilietinės visuomenės apdovanojimas už nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms.

2019 m. vasario 21 d. šalies vadovei įteiktas aukščiausias Lenkijos valstybės apdovanojimas – Baltojo erelio – ordinas.

2019 m. spalio 2 d. už išskirtines pastangas kovojant už Lietuvos, Baltijos šalių ir Lenkijos saugumą bei apginamumą, taip pat už tvirtą poziciją Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu, Prezidentei Varšuvoje įteiktas Laisvės riterio apdovanojimas.

2022 m. birželio 19 d. už išskirtinius nuopelnus siekiant tvarios gerovės, derinant ekonominį efektyvumą su socialiniu teisingumu ir aplinkos tausojimu, skatinant politikų, mokslininkų ir verslininkų dialogą Prezidentei Kylyje įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas.

Informacija atnaujinta 2023.02.13 16:36